Prieš lyginant stovimą ir gulimą soliariumą, svarbu aiškiai pasakyti: abu tipai veikia tuo pačiu principu – skleidžia UV spindulius, kurie:
spartina odos senėjimą,
didina odos vėžio (melanomos ir kitų formų) riziką,
gali pažeisti akis, jei nenaudojamos apsauginės priemonės.
Todėl:
soliariumas nerekomenduojamas nepilnamečiams,
žmonėms su labai šviesia, lengvai nudegančia oda, gausiomis apgamų sankaupomis, odos vėžio istorija šeimoje ar asmeniškai – ypač rizikinga,
bet kokiu atveju – naudoti rečiau, kursais, pasitarus su dermatologu.
Toliau – apie skirtumus tarp stovimo ir gulimo, darant prielaidą, kad žmogus jau sąmoningai pasirinko soliariumą ir nori suprasti, kurios kabinos tipas jam labiau tiks.
Kaip veikia stovimas ir gulimas soliariumas?
Gulimas soliariumas
Gulimas soliariumas – tai klasikinė, daugeliui gerai žinoma kapsulė:
žmogus atsigula ant horizontalios „lovos“,
aplink – viršuje ir apačioje – įmontuotos UV lempos,
kabina užsidaro, kūnas gauna gana vienodą UV dozę iš viršaus ir apačios (nors kai kuriose vietose – kontaktiniuose taškuose – gali būti „baltų“ zonų).
Stovimas soliariumas
Stovimas soliariumas – tai vertikali kabina:
žmogus stovi, dažniausiai laikosi už specialių rankenų virš galvos,
aplink visą kūną – vertikalios UV lempos,
nėra atramos kūnui – jūs nestovite ant lempų, o tik ant grindų.
Pats įdegio principas tas pats – UV spinduliai veikia odą ir skatina melanino gamybą. Skirtumai – patogume, pojūčiuose, higienoje ir įdegio pasiskirstyme.
Higiena: stovimas dažnai laikomas švaresniu variantu
Vienas dažniausiai minimų skirtumų – kontaktas su paviršiais.
Gulimas soliariumas:
jūs gulate ant paviršiaus, ant kurio prieš tai gulėjo kiti klientai;
nors kabinos turėtų būti dezinfekuojamos po kiekvieno kliento, praktiškai viską lemia salono tvarkos laikymasis;
sritis aplink galvą, pečius, sėdmenis, šlaunis – nuolatiniame kontakte su paviršiumi.
kūnas praktiškai nesiliečia su sienomis (išskyrus pėdas ant grindų);
nėra pagalvėlių, lovos, ant kurios gulima;
higieniškumo požiūriu daug kam tai atrodo maloniau ir „švariau“, ypač jeigu nemėgstate gulėti ant paviršiaus, kur gulėjo daug nepažįstamų žmonių.
Žinoma, ir stovimo, ir gulimo atveju kabina turi būti tvarkoma, bet subjektyvus švaros pojūtis dažnai didesnis stovimame soliariume.
Įdegio pasiskirstymas: kur kokių „baltų vietų“ mažiau?
Gulimas soliariumas
Kadangi gulite, vietos, kurios remiasi į paviršių (sėdmenys, mentys, šlaunys), gali gauti šiek tiek mažiau UV spindulių.
Kartais lieka švelniai šviesesni „kontaktiniai“ plotai, ypač jei gulima visada tokia pačia poza.
Kita vertus, gulimas soliariumas dažnai turi lempas tiek viršuje, tiek apačioje, todėl bendras įdegis gana tolygus.
Stovimas soliariumas
Stovint kūnas „apšviečiamas“ 360° kampu, nėra vietų, kur oda remiasi į paviršių ir būtų uždengta.
Tai sumažina tikimybę atsirasti kontaktiniams „baltiesiems lopams“.
Jei teisingai laikote rankas (pakeltos virš galvos), pažastų ir viršutinės rankų dalies įdegis dažnai būna lygesnis nei gulimo soliariumo atveju.
Daugeliu atvejų, jei siekiate kuo lygesnio įdegio, ypač ant šonų ir rankų – stovimas soliariumas turi pranašumą.
Pojūčiai ir patogumas: kuriam tipui labiau tinka gulimas, o kuriam – stovimas?
Gulimas soliariumas – tiems, kas nori „pagulėti ir pamiegoti“
Privalumai:
komforto jausmas – tiesiog guli, nereikia laikyti kūno;
labiau tinka žmonėms, kurie dažnai pavargsta stovėdami;
psichologiškai asocijuojasi su „poilsiu“, tik kartais – su klaustrofobija, jei kabina labai uždara.
Trūkumai:
jei turite sąnarių ar nugaros problemų, gulinčios pozos ilgiau gali būti nepatogios;
kai kuriems žmonėms nemalonu gulėti ant paviršiaus, naudojamo daugybės kitų klientų.
Stovimas soliariumas – dinamiškesniam žmogui
Privalumai:
labiau tinka tiems, kurie nemėgsta gulėti uždaroje kapsulėje;
žmonės, linkę į klaustrofobiją, dažnai jaučiasi geriau stovimose kabinose (daugiau erdvės pojūtis);
kūnas nėra remiamas į paviršius – mažiau „prikepimo“ jausmo.
Trūkumai:
reikia stovėti visą sesijos laiką, laikytis už rankenų;
jei jaučiate galvos svaigimą, žemą kraujospūdį, stovėjimas šiltoje kabinoje gali būti ne pats maloniausias pasirinkimas.
Sesijos trukmė ir intensyvumas
Reali trukmė priklauso nuo:
soliariumo tipo ir galingumo,
lempų senumo,
jūsų odos tipo (pagal fototipus I–VI),
salono rekomendacijų.
Dažnai:
stovimuose soliariumuose naudojami kiek galingesni aparatai, todėl sesijos būna trumpesnės;
gulimuose soliariumuose laikas kartais būna keliomis minutėmis ilgesnis, bet tai labai priklauso nuo konkretaus modelio.
Visada svarbu:
neišeiti iš sveiko proto ribų – „ilgiau“ nereiškia „gražiau“, dažnai reiškia „skaudžiau ir pavojingiau“;
klausyti ne tik personalo, bet ir savo odos reakcijų – jei rausta, degina, odai skauda, laikas buvo per ilgas.
Saugumas: abiem atvejais – tos pačios taisyklės
Stovimas ar gulimas – rizikos odai iš esmės tos pačios.
Pagrindiniai saugumo principai:
Nenaudoti soliariumo, jei:
turite daug apgamų, netipinių apgamų, odos darinių,
esate sirgęs/sirgusi odos vėžiu ar tai dažna šeimoje,
vartojate fotosensibilizuojančius vaistus (daug antibiotikų, kai kurie antidepresantai, hormoniniai vaistai ir pan. – būtina pasitikslinti su gydytoju ar vaistininku).
Visada naudoti specialius akinius akių apsaugai – nepriklausomai nuo kabinos tipo.
Nevartoti alkoholio prieš ir po soliariumo – tai didina perkaitimo, kraujotakos sutrikimų riziką.
Stebėti odą – jei atsiranda nenormalių dėmių, apgamų pokyčių, naujų tamsių taškų – būtina kreiptis į gydytoją, o ne „uždegti“ dar daugiau soliariume.
Kam labiau tinka stovimas soliariumas?
Stovimą soliariumą dažniau renkasi tie, kurie:
nori labai lygaus įdegio per visą kūną, ypač rankų ir šonų srityje;
jaučiasi nepatogiai gulėdami uždaroje kapsulėje;
turi higienos „fobiją“ – nemėgsta gulėti ant paviršių, kuriuos liečia daug žmonių;
nori greitesnės, intensyvesnės procedūros (dažnai stovimi aparatai dirba kiek trumpesnį laiką, nors tai ne taisyklė).
Kam labiau tinka gulimas soliariumas?
Gulimą soliariumą dažniau renkasi tie, kurie:
nori procedūrą pajusti kaip poilsį – tarsi prigulti;
greitai pavargsta stovėdami arba turi venų/kojų problemų, dėl kurių ilgai stovėti nemalonu;
neturi išreikštos klaustrofobijos arba jiems gulėjimas kapsulėje netrukdo.
Kaip praktiškai pasirinkti: stovimas ar gulimas?
Jei nežinote, ką rinktis, galite vadovautis paprastu „filtru“:
Ar tau svarbiausia higiena ir „neguleti ant lovos“?
Taip → labiau tiks stovimas.
Ne → žiūrėk toliau.
Ar linkęs/-usi į klaustrofobiją, nemėgsti uždarų erdvių?
Taip → dažniausiai paprasčiau prisitaikyti stovimoje kabinoje.
Ne → tinka abu, rinkis pagal patogumą.
Ar turi problemų su stovėjimu (venos, svaigimas, žemas spaudimas)?
Taip → labiau tiks gulimas (jei apskritai soliariumas tau tinka pagal sveikatą).
Ar tau labai svarbus tolygus įdegis ant šonų, rankų, pažastų?
Taip → stovimas turi aiškų pranašumą.
Ar nori labiau „pagulėti ir pailsėti“ nei „stovėti ir palaukti“?
Taip → gulimas.
Ar vienas jų „sveikesnis“ už kitą?
Iš esmės – ne.
Abu naudoja UV spindulius,
abu kelia odos senėjimo ir vėžio riziką,
skirtumas – tik pojūčiuose, higienoje ir įdegio pasiskirstyme.
Todėl „sveikesnio“ varianto čia nėra – yra tik labiau tau priimtinas pagal patogumą ir tik tuo atveju, jei apskritai nusprendei, kad nori naudoti soliariumą, suprasdamas/-a rizikas.
Išvada: kurį soliariumą rinktis – stovimą ar gulimą?
Trumpai:
Stovimas soliariumas – geresnis pasirinkimas, jei tau svarbu higiena, nori lygesnio įdegio ir nesinori gultis ant paviršiaus, kur gulėjo kiti.
Gulimas soliariumas – patogesnis, jei pavargsti stovėdamas/-a, nori procedūrą jausti kaip „poilsį“, mėgsti tiesiog pagulėti.
Tačiau:
Nei vienas, nei kitas nėra „saugus“ odai pasirinkimas – tai visada rizika, kurią priimi sąmoningai.
Jei nori „sveikesnės“ alternatyvos – verta pagalvoti apie savaiminio įdegio priemones, bronzuojančias putas, kremus ir pan. Jie gali suteikti įdegio efektą be UV spindulių poveikio.
