Bendri

Soliariumo patarimai: ką žinoti prieš einant ir kaip degintis saugiau

Registracija procedūrai

Soliariumas daugeliui atrodo kaip greitas būdas įgauti bronzinį atspalvį, ypač šaltuoju sezonu ar prieš atostogas. Tačiau UV spinduliuotė (tiek natūrali saulė, tiek soliariumo lempos) veikia odą ir akis, todėl svarbiausia – suprasti rizikas, pasirinkti atsakingą režimą ir vengti įpročių, kurie didina nudegimo bei ilgalaikės žalos tikimybę.

Toliau – praktiškas, išsamus gidas: nuo pasiruošimo iki dažniausių klaidų, odos tipų, apsaugos priemonių, intervalų ir to, kada soliariumo geriau vengti.

1) Kaip veikia soliariumas: UVA ir UVB (trumpai, bet svarbiausia)

Soliariumo istorija

Soliariumo lempos skleidžia UV spinduliuotę, dažniausiai didesnę UVA dalį.

  • UVA labiau siejamas su greitesniu patamsėjimu, bet ir su foto-senėjimu (raukšlės, pigmentacija), o taip pat prisideda prie odos vėžio rizikos.

  • UVB labiau atsakingas už nudegimus ir vitamino D sintezę (tačiau soliariumas nėra rekomenduojamas būdas „pasigaminti“ vitamino D).

Esminė mintis: įdegis yra odos apsauginė reakcija į žalą, o ne „sveikumo“ indikatorius.

2) Kam soliariumas netinka arba reikia ypač atsargiai

Yra situacijų, kai rizika akivaizdžiai didesnė, todėl soliariumo geriau vengti:

Venkite soliariumo, jei:

  • turite labai šviesią odą, strazdanų daug, lengvai nudegate (dažnai atitinka I–II odos fototipą);

  • esate turėję odos vėžį ar ikivėžinių darinių, arba šeimoje buvo melanoma;

  • turite daug apgamų, netipinių apgamų, ar vyksta jų pokyčiai;

  • esate jaunesni nei 18 metų (daugelyje šalių tai ribojama dėl padidintos rizikos);

  • turite aktyvias odos būkles (pvz., paūmėjęs dermatitas, infekcijos) – UV gali pabloginti.

Ypač atidžiai, jei vartojate vaistus ar priemones, kurios didina jautrumą šviesai:

Kai kurie antibiotikai, retinoidai (pvz., izotretinoinas), kai kurie antidepresantai, diuretikai, hormoniniai preparatai, taip pat rūgštys (AHA/BHA), peroksidai ir kt. gali sukelti fotosensibilizaciją. Tai reiškia, kad nudegsite greičiau ir stipriau.
Praktika: jei abejojate – pasitikrinkite vaisto lapelį („photosensitivity“) arba pasitarkite su vaistininku/gydytoju.

3) Odos fototipas: kodėl tai svarbu ir kaip pritaikyti laiką

Soliariumo seanso trukmė neturėtų būti „standartinė visiems“. Ji priklauso nuo:

  • odos šviesumo,

  • kaip greitai nudegate,

  • ar lengvai įdegame,

  • ankstesnės UV ekspozicijos.

Bendras principas: kuo šviesesnė oda – tuo trumpesni seansai ir didesni intervalai. Jei pirmas seansas per ilgas, labai lengva padaryti žalą, kurios „neatšauksite“.

4) Pasiruošimas prieš soliariumą: ką daryti ir ko nedaryti

Likus 24–48 val.:

  • Nenaudokite agresyvių šveitiklių, rūgščių (AHA/BHA), retinolio/retinoidų – oda bus jautresnė.

  • Jei darėte depiliaciją, ypač vašku ar epiliatoriumi, duokite odai „nusiraminti“.

Tą pačią dieną:

  • Nusiprauskite, bet neateikite su kvepalais, dezodorantais, aliejais ar stipria kosmetika ant odos, nes kai kurie komponentai gali didinti jautrumą arba nelygiai reaguoti.

  • Nusiimkite papuošalus – po jais dažnai lieka ryškios žymės, be to, metalas gali dirginti odą.

  • Jei turite makiažą – geriau nuvalyti. Oda turi tolygiai gauti UV.

5) Akių apsauga – ne derybų klausimas

Soliariume būtini specialūs apsauginiai akiniai. Užmerktos akys ar rankšluostis nėra pakankama apsauga. UV gali pažeisti rageną, lęšiuką, didinti ilgalaikių akių problemų riziką.

Taip pat svarbu: jei dėvite kontaktinius lęšius, tai nepakeičia UV akinių.

6) Kremas soliariumui: ar reikia ir kaip pasirinkti

Soliariumo kremai paprastai neturi SPF, nes jų tikslas – gerinti odos komfortą, drėkinimą, o kartais „aktyvatoriais“ padėti išryškinti atspalvį. Tai nėra UV apsauga.

Praktiniai patarimai:

  • Rinkitės drėkinantį ir odai toleruojamą produktą, ypač jei oda linkusi sausėti.

  • Venkite produktų, kurie stipriai dirgina ar sukelia šilumos/paraudimo efektą („tingle“) – pradedantiesiems tai dažnai baigiasi diskomfortu ir klaidingu „perdegimo“ vertinimu.

  • Jei jūsų tikslas – tiesiog estetiškas atspalvis su mažesne žala, realiai „saugiausias“ pasirinkimas yra savaiminio įdegio priemonės (self-tan), nes jos nesusijusios su UV.

7) Seanso trukmė ir dažnis: svarbiausias „saugumo svertas“

Soliariumo rizika stipriai priklauso nuo bendros sukauptos UV dozės. Tai reiškia: svarbu ne tik „kiek minučių šiandien“, bet ir kiek kartų per mėnesį bei kiek metų iš eilės.

Bendri principai:

  • Pradėkite nuo trumpiausių seansų, ypač jei oda šviesi ar seniai nebuvo UV ekspozicijos.

  • Darykite pakankamas pertraukas tarp seansų (bent kelios dienos), kad oda spėtų atsistatyti.

  • Venkite „maratonų“ prieš atostogas – staigus intensyvus UV krūvis yra vienas blogiausių scenarijų.

Jei po seanso atsiranda:

  • aiškus paraudimas,

  • deginimas,

  • karštis,

  • skausmas,

  • pūslės,
    tai signalas, kad dozė buvo per didelė. Kitą kartą reikėtų ženkliai mažinti trukmę arba iš viso daryti pertrauką.

8) Kaip gauti tolygesnį įdegį (ir mažiau dėmių)

Tolygumas dažnai priklauso ne nuo „stiprumo“, o nuo odos būklės ir elgesio:

  • Švelnus šveitimas (ne tą pačią dieną) padeda, jei turite sausų plotų.

  • Prieš seansą nenaudokite storų kremų sluoksnių, kurie gali sukurti „barjerą“ ir dėmes.

  • Kabinoje kartais verta šiek tiek pakeisti pozą (jei tai leidžiama ir saugu), kad kai kurios zonos negautų aiškiai mažiau UV.

  • Sausos vietos (alkūnės, keliai) dažniau tamsėja netolygiai – jas geriau nuosekliai drėkinti kasdien.

9) Oda po soliariumo: ką daryti tą pačią dieną ir vėliau

Po UV oda dažnai:

  • sausėja,

  • tampa jautresnė,

  • gali „traukti“.

Po seanso:

  • Drėkinkite odą (paprastas, kvapiklių neturintis losjonas dažnai geriausias).

  • Venkite karštų vonių, saunų tą pačią dieną, jei oda paraudusi.

  • Gerkite pakankamai vandens (netiesiogiai padeda odos komfortui).

Ilgalaikė priežiūra:

  • Jei norite lėčiau prarasti atspalvį, svarbiausia yra drėkinimas ir švelni higiena, o ne dažnesni seansai.

10) Dažniausios klaidos, kurios kainuoja brangiausiai

  1. „Pirmą kartą iškart normaliai“ – per ilgas pirmas seansas.

  2. Apsauginiai akiniai „nebūtini“ – klaida su galimomis pasekmėmis.

  3. Soliariumas prieš saulę („pasiruošimui“) – tai dažnai padidina bendrą UV dozę, o ne apsaugo.

  4. Kosmetika, kvepalai, aliejai prieš seansą – dėmių ir dirginimo receptas.

  5. Nekreipimas dėmesio į vaistus – fotosensibilizacija gali nustebinti labai nemaloniai.

  6. „Kad laikytųsi, reikia dažniau“ – iš tiesų didėja žala, o ne kokybė.

Kiti straipsniai